Orumas – tai visa persmelkianti šiuolaikybės ir kūrybos būklė, neišsenkantis poreikis, apie kurį nebeišeina negalvoti. Šiame žodyje užkoduota ta nuotaika, kai juokai baigiasi, bet dėl to nepasidaro nebelinksma – tada galime per save, kitus, išorinį ir vidinį pasaulį permąstyti su realybe prasilenkusias ekonomines viltis, bendruomeniškumo poreikį, tėvų lūkesčius, protesto prasmę, meno istorijos retro-verpetus. Viską, kas sudaro ir palaiko kiekvieno asmeninį ir mūsų visų stuburą nenuspėjamų jėgų ir procesų akivaizdoje.